Lietuvoje ši terapija yra dar mažai žinoma. Tikriausiai ir pats žodis „atjauta“ ne vienam kelia prieštaringus jausmus ir mintis. Taip yra dėl to, kad į naujus dalykus mes žiūrime atsargiai ir įtariai. Norėtųsi truputį praskleisti šią nežinomybės uždangą ir pasižiūrėti į tai, kas slepiasi po šiuo pavadinimu.

Atjauta grindžiama terapija yra atskira trečiosios bangos kognityvinės ir elgesio terapijos šaka, kurios pagrindinis kūrėjas ir propaguotojas yra Derby (Jungtinė Karalystė) klinikinės psichologijos profesorius Paul Gilbert. Nors terapija sukurta tik 2005 m., tačiau sparčiai plinta ir į kitas šalis ne tik Europoje, bet ir už Atlanto. Ši terapija buvo sukurta žmonėms, kenčiantiems dėl stiprios savikritikos ir didelio gėdos jausmo bei iš to kylančių įvairių psichologinių simptomų.

Atjauta grindžiama terapija yra daugiamodalinė, kuri remiasi evoliucine psichologija, socialine psichologija, raidos psichologija ir neuromokslais. Be išvardintų psichologijos krypčių, didelis dėmesys skiriamas ir Budizmo psichologijai. Jei esate kažkiek susipažinę su trečiosios bangos kognityvine terapija, tikriausiai žinote, kad šios krypties terapijoje yra naudojamos Budistinės praktikos. Jei apie šios krypties terapiją nieko nesate girdėję, tai reikėtų pasakyti tai, kad trečiosios bangos kognityvinėje terapijoje (į kurią įeina ir atjauta grindžiama terapija) naudojamos tik tos budistinės praktikos (meditacijos), kurios yra moksliškai paaiškinamos ir moksliniais tyrimais įrodytas jų efektyvumas.

Atjauta grindžiamoje terapijoje taip pat daug dėmesio skiriama prieraišumo teorijai, kurios autorius yra Britų psichologas ir psichiatras John Bowlby. Taip pat gali būti remiamasi S.Froido, C. G. Jungo, A. Adlerio teorijomis tam, kad būtų galima suprasti psichologinių simptomų atsiradimo priežastis. Kadangi Atjauta grindžiama terapija apima įvairius komponentus, ji gali būti vadinama ir biopsichosocialine terapija.

Kas yra atjauta? Trumpai tariant atjauta yra meilė, švelnumas, rūpestis sau pačiam(- ai), kai patiriame emocinį skausmą, kai mums nesiseka, kai mes klystame, bet ne savęs kritikavimas, smerkimas ar teisimas. Kai mums kas nors nepasiseka, neretai mes save kaltiname, kad kažko nepadarėme, nepasakėme, arba ne tai, ką reikėjo pasakėme ir ne tai, ką reikėjo padarėme. Mes tikime, kad primindami sau savo klaidas ir nesėkmes, daugiau jų nebekartosime. Deja, rezultatas gali būti ir priešingas: bijodami suklysti, mes galime dar labiau klysti arba iš viso nieko nebedaryti. Kai mes atjaučiame save, mes elgiamės su savimi taip, kaip su mumis elgtųsi pats geriausias ir labiausiai mus mylintis žmogus. Susitelkdami į tam tikras mintis ir jausmus, stimuliuojame tam tikras fiziologines sistemas ir tokiu būdu sukuriama tokia emocija, kokios mes norime. Tai padeda mums patirti vidinę šilumą, saugumą, nurimimą, atjautą sau ir kitiems. Dauguma atliktų tyrimų rodo, kad atjauta sau ir kitiems stiprina teigiamas emocijas, sąmoningumą, gyvenimo tikslo pojūtį, pagerina imuninės sistemos veiklą bei optimizuoja neuroendokrinines reakcijas ir elgesį stresinėje situacijoje.

Atjauta grindžiamoje terapijoje terapeutas padeda klientui suprasti simptomus ir jų atsiradimo priežastis. Jis siekia, kad klientas liautųsi save kritikuoti ir smerkti dėl savo simptomų, minčių, jausmų ir elgesio. Terapeutas stengiasi pamatyti kliento stipriąsias puses, pozityvius dalykus, įgūdžius, pvz., drąsą, malonų elgesį su kitais, ankstesnes įveikas, taip pat klientas skatinamas pats ieškoti ir surasti savo pozityvias savybes.

Šioje terapijoje siekiama mažinti distresą, savikritiką ir gėdą bei stiprinti asmenybės augimą. Tai visai nereiškia, kad vengiama sunkumų ir skausmingos realybės, priešingai, realybė priimama tokia, kokia ji yra. Svarbus yra kliento padrąsinimas, terapeutas skatina klientą turėti drąsos bandyti tai, ką klientas norėtų daryti, bet nedrįsta daryti. Klientas taip pat mokomas kuo dažniau elgtis švelniai su savimi, kai jis atlieka veiklas, kurios jam kelia stresą, baimę ar nerimą.

Atjauta grindžiamoje terapijoje gali būti naudojami įvairūs pratimai. vieni iš jų yra vaizduotės pratimai, kurių metu kliento prašoma atsipalaiduoti, o paskui įsivaizduoti, kad jis yra žmogus, pasižymintis tokiomis savybėmis kaip išmintis, stiprybė ir šiluma. Kitas pratimas gali būti atsivėrimas kitų gerumui. Šio pratimo metu įsivaizduojamas kitas žmogus, nuoširdžiai besistengiantis sumažinti klientui kančią ir trokštantis jam laimės. Klientas įsivaizduoja kaip iš kito žmogaus plūsta į jį išmintis, stiprybė ir šiluma. Paull Gilbart teigia, jei klientas gali generuoti šiuos jausmus ir mintis pratimų metu, jis stimuliuoja tam tikras smegenų sritis (pvz. dopamino išskyrimą), o šios sritys gali geriau funkcionuoti ir daryti teigiamą poveikį ir ne pratimų metu.

Taigi atjauta grindžiama terapija padeda žmonėms rūpintis savimi, mylėti ir saugoti save. Todėl ji gali būti skirta visiems žmonėms, norintiems atkurti (ar sukurti) darnų santyki su savimi pačiu ir jautriai būti su savimi tada, kai užklumpa sunkumai ir negandos.