Kiekvienas iš mūsų turime tam tikrų galių ir tam tikrų ribotumų. Vieni iš mūsų gali susitelkti į savo stiprybes ir siekti savo gyvenimo tikslų, kiti – susitelkia į savo trūkumus, nuleidžia rankas ir mano esantys bejėgiai ką nors pakeisti savo gyvenime.
Dauguma iš mūsų, tikriausiai, sutiktume, kad yra dalykų, kurių padaryti negalime. Labai tikėtina, kad ne kiekvienas gali kopti į kalnus, važiuoti motociklais aplink Europą, nardyti po vandeniu 20 metrų gylyje ir pan. kitiems ir kur kas paprastesni dalykai atrodo nepasiekiami. pavyzdžiui, yra žmonių, kurie galvoja, kad niekada neturės savo buto ar namo, niekada negaus gero darbo, niekada nepatirs meilės, nesukurs šeimos, neturės vaikų, niekada nesulieknės, niekada neišmoks užsienio kalbos, niekada neįstos į norimą universitetą ir nestudijuos norimos specialybės, niekada nebus laimingas ir pan. Manymas, kad niekada to nepadarysiu, tampa tikėjimu, kad nepasiseks. O tikėjimas yra labai stiprus ginklas, kuris motyvuoja siekti to, kuo tikime. Aleksandras Diuma yra pasakęs: “Žmogus, kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo priešų gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties ginklą. Jis lemia savo pralaimėjimą, nes pirmasis patiki juo”.
Jei jūs kalbėdami apie savo asmeninį gyvenimą, tarpasmeninius santykius, meilę, pinigus, karjerą, laimę, sveikatą kartojate žodį „niekada“ – programuojate save nesėkmei. Kognityviosios psichologijos psichoterapeutai teigia, kad tai yra mąstymo klaida. Toks mąstymas yra žalingas ir nepagrįstas. juk niekas negali žinoti, kaip susiklostys Jūsų gyvenimas. Panašiai kaip toje patarlėje „žmogus planuoja, o Dievas juokiasi iš jo planų“. Tai gal geriau „prajuokinti Dievą“ linksmesniais savo planais. 🙂
Išmokto bejėgiškumo terminą sugalvojo psichologijos profesorius Martynas Seligmanas. Jis atliko eksperimentą: šuniuką uždarė į narvelį, kurio durelėmis buvo paleista elektros srovė. Kai šuniukas bandydavo išeiti iš narvelio, jis „gaudavo per snukutį” – patirdavo skausmą. Po kelių skausmingų bandymų išeiti iš narvelio, šuniukas atsigulė kampe, ir daugiau jau nebebandė iš jo išeiti. Dienos pabaigoje buvo atidarytos narvelio durelės ir padėta prie atidarytų durelių šuniukui maisto, tačiau šuniukas nėjo iš narvelio. Jis liūdnai gulėjo kamputyje, nes žinojo kad jei tik prieis prie narvelio durelių, jis ir vėl patirs tą patį skausmą. Tokiu būdu šuniukas išmoko bejėgiškumo.
Išmoktas bejėgiškumas pasireiškia ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Anot Martino Seligmano, jeigu jums kelis kartus iš eilės nepasisekė, jūs išmokstate tikėtis nesėkmės. Jei manote, kad jums nepasiseks, nesąmoningai ribojate savo paties galimybės ir mažiau stengiates. Todėl galit būti pasyvus, ir galite nesiimti iniciatyvos, ką nors keisti savo gyvenime. Taigi jeigu jums kelis kartus iš eilės nepasisekė užmegzti artimų tarpasmeninių santykių, susirasti norimą darbą ar kilti karjeros laiptais, ir jūs dėl to pajutote stiprų bejėgiškumą, labai svarbu šį bejėgiškumą įveikti, nes nesiimsite iniciatyvos ir nesistengsite ieškoti darbo ar kurti artimų santykių su kitu žmogumi.
Kaip įveikti bejėgiškumą?
Įveikti išmoktą bejėgiškumą gali padėti mąstymo keitimas. Jei tik pastebite, kad jau įsisukate karuselėje „NIEKADA“, iš karto ją stabdykite ir paklauskite savęs „o kur įrodymai, kad taip bus“? Jei atrasite įrodymų, tai gal šis mąstymas ir teisingas (bet tik gal), o jei įrodymų nėra? Reiškia, prielaida buvo klaidinga ir jos geriau atsisakyti. Sutikite, kad žymiai geriau TIKĖTI, kad pasiseks, nei TIKĖTI, kad nepasiseks.
Siekiant įveikti bejėgiškumą labai svarbu, kad noras „išeiti iš narvelio” būtų didesnis už baimę patirti skausmą, diskonfortą, laikiną nesėkmę (beje, nesėkmė yra tik tada, jei iš jos nieko nepasimokoma). Tikriausiai visi žinote garsiąja Tomo Edisono frazę: “Aš nepatyriau nesėkmės. Aš tik radau 10000 būdų, kurie neveikia”. visada tai turėkite galvoje. Tuomet trumpalaikiai nepasisekimai nebus tokie skausmingi ir demotyvuojantys. Taigi pastangos, ryžtas ir atkaklumas gali padėti išeiti iš nepatogaus „narvelio“ į laisvę.
Visgi reiktų pasakyt ir tai, kad labai dažnai baimė pralaimėti ir patirti pralaimėjimo skausmą gali būti stipriau veikianti, nei noras laimėti ir patirti džiaugsmą. Sakoma: „baimės akys didelės”. Jei jūs įsivaizduojate, kad jums nepasiseks ir dėl to patirsite didelį nusivylimą ir skausmą, tikėtina, kad nesiimsite veiksmų, nes baimė „paralyžiuoja“. Baimė nuslopina iniciatyvą ir norą veikti. Kitaip tariant, jūs galite pradėti abejoti savimi, nepasitikėti žmonėmis, atsiriboti nuo jų ir galite susitaikyti su esama situacija, nes tai atrodo saugiausia. Dėl tokio užsidarymo savyje, jūs galite nepastebėti palankių aplinkybių, galite nematyti, kaip jomis pasinaudoti. Jūs galite tiesiog manyti, kad jūsų veiksmai bus nesėkmingi ir sukels tik skausmą. Be to, jūs galite net nesuprasti, kad jaučiate tokią stiprią baimę, todėl viską galite aiškinti racionaliai: „aš visai to nenoriu, nes man to ir nereikia“, „aš gyvenu ramiai, kam man tie nervai dėl…“. Jeigu baimė yra stipresnė nei noras – net puikias žinias turėdamas galite neišdrįsti veikti. Kad ryžtingai imtųmėtės iniciatyvos, svarbu, kad jūsų noras pasiekti tikslą būtų stipresnis už baimę. Be to, jūs galite daug daugiau, nei jūs galvojate, kad galite. Tai liudija žmonių, išgyvenusių sudėtingomis sąlygomis, istorijos. Taigi norėtųsi pasakyti: „ne baimės akys didelės“, bet „pažvelk baimei į akis ir pamatysi, koks stiprus esi“.
2) Užrašykite visas kliūtis, kurios trukdo pasiekti savo tikslą.
3) Sugalvokite būdus, kaip galite įveikti šias kliūtis ir juos užsirašykite. Tikslo atkakliai siekiantis žmogus susiranda priemonių, o jei negali jų rasti, sukuria.
4) Pagalvokite, kas gali padėti pasiekti tikslą. Gal žmonės, gal jūsų turimi įgūdžiai. Ir tai užsirašykite.
6) Nepamirškite, kad siekiant tikslo galimos nesėkmės, bet jos tik nesėkmės, jei iš jų nieko nepasimokote.
7) Būkit pats savo draugu ir padėkite sau, kai savimi norėsis suabejoti. Pasakykit sau tai, ką pasakytumėte savo draugui, kuris suabejotų savimi.