Šiandien visi esame pozityvūs ir laimingi, nes to iš mūsų reikalauja kultūra. Mes turime šypsotis bendraudami su bendradarbiais, klientais, draugais, giminaičiais, pažįstamais ir net nepažįstamais. Ir kartais nuo viso to jaučiamės pavargę ir išsekę. Niekam nesvarbu, nebent artimiesiems, kaip iš tiesų jaučiamės ir ką slepia pozityvumo šydas. Taigi kaip būti nuoširdžiai laimingu be „dirbtinos“ šypsenos? Kaip natūraliai džiaugtis nelyginant savęs ir savo pasiekimų su kitais žmonėmis ir jų pasiekimais? Tikriausiai sutiktumėte, kad visada atsiras geresnių, gražesnių ir protingesnių už mus. Mes negalime būti tobuli visur ir visada, nes esame tik klystantys žmonės. Vienintelis žmogus, kurį galime pranokti, esame patys. Galime stengtis būti geresni už savę tą, kuris buvo vakar.
Profesorius Fred Lutans sukūrė pozityvaus psichologinio kapitalo teoriją, kurioje rašoma apie tvarų pozityvumą ir kaip jį stiprinti. Tiesa, galbūt žodis „kapitalas“ skamba nepriimtinai, tačiau pati psichologinio kapitalo teorija yra įdomi, naudinga ir praktiškai pritaikoma. Kartais mes galvojame, kad tai, kas tinka kitiems, gyvenantiems Amerikoje, Vokietijoje, Anglijoje ar kitoje valstybėje, nebūtinai tinka mums, gyvenantiems Lietuvoje. Ir šia prasme esame teisūs. Todėl labai svarbu tai, kad psichologinio kapitalo teorija nėra tiesiog filosofija, įdėjos ar samprotavimai, bet tai yra teorija, pagrįsta moksliniais tyrimais, atliktais įvairiose pasaulio šalyse. Taigi, jei ši teorija yra praktiškai pritaikoma ir efektyvi kitiems, galbūt ir mes galime ją pritaikyti savo gyvenime? Todėl, manau, kad vertinga ją žinoti ir tomis žiniomis pasinaudoti.
Pozityvų psichologinį kapitalą sudaro keturi pozityvūs resursai: viltis, saviveiksmingumas(kitaip sakant pasitikėjimas), atsparumas ir optimizmas. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys didelį psichologinį kapitalą, yra kūrybiški, motyvuoti, atkaklūs siekiant iššūkį keliančių tikslų, patenkinti tarpasmeniniais santykiais, geriau vertina savo sveikatą, jaučiasi laimingi ir patiria mažiau streso. Minėti resursai: viltis, saviveiksmingumas (arba pasitikėjimas), atsparumas ir optimizmas gali būti stiprinami ne tik formalioje psichologinio kapitalo mokymo programoje, bet ir kiekvienas žmogus juos gali stiprinti savarankiškai. Taigi apie tai, kas yra pozityvaus psichologinio kapitalo resursai ir kaip juos stiprinti, po truputį ir atskleisime. Tiesa, tai nėra tas pats, kas psichologinio kapitalo stiprinimo programa, bet tai yra gairės, kaip galima psichologinį kapitalą stiprinti savarankiškai.
Jei norime didinti psichologinį kapitalą, esminis dalykas yra kaupti ne tik žinias, bet ir praktiškai jas taikyti. Kai norime sustiprinti kūną, einame į sporto salę ir darome įvairius pratimus, stiprinančius raumenis. Jei norime sustiprinti savo psichologini kapitalą, turime daryti pratimus, kad įgytume įgūdžius ir galėtume juos pritaikyti gyvenime.
Tikriausiai sutiktumėte, kad kai gauname daug informacijos, dalis jos užsimiršta, o siūlomi pratimai ar patarimai atidedami vėlesniam laikui, kuris labai dažnai taip ir neateina, nes visada jo stokojame arba randame įdomesnių veiklų, kurios patraukia mūsų dėmesį. Taigi, kas yra psichologinis kapitalas atskleisime kasdien po truputį aptardami po vieną komponentą (viltį, saviveiksmingumą, psichologinį atsparumą ir optimizmą) kas jie yra, kodėl jie mums reikalingi ir kaip galima juos stiprinti.