Neįsisąmonintas didžiavimasis savo kančia

Tikriausiai visiems yra tekę bendrauti su žmonėmis, kurie jaučiasi engiami, išnaudojami, ilgai kenčia ar negali pasakyti ne. Jie jaučiasi nepripažinti, neįvertinti,negaunantys padėkos ar tinkamo atlygio. Nepaisydami kitų žmonių atsako, jie save dovanoja ir aiškiai parodo skausmą, kurį sukelia savanaudžiai, nerūpestingieji ir nejautrieji. Nenuostabu, kad jiems sunku sukurti visaverčius santykius. Dažniausiai jų tapatumas glaudžiai susijęs su skriauda ir neteisybe. Tokie žmonės – kankiniai, kurie to nesuvokdami, didžiuojasi savo kančia. 

Kai kurie kankiniai jaučiasi neverti pagarbos. Dosnumas be atpil­do jiems yra vienintelis būdas išsaugoti santykius. Jų davimas ar dovanojimas nėra nuoširdus. Jie duodami ar dovanodami tikisi ką nors gauti mainais. Ne paslaptis, kad su kankiniais bendraujantys žmonės anksčiau ar vėliau pasijunta skolingi ir nežino, kaip jiems atsilyginti. Be to, kankiniai mėgsta kitiems sužadinti kaltę ir menkumo jausmą. Jie netiesiogiai sako: „Žiūrėk, koks aš nuostabus ir kaip tu manęs nevertini. Bet aš daug geresnis už tave, todėl tavęs nepaliksiu ir leisiuosi išnaudojamas.” 

Apmaudu, kad kankinių artimieji taip pat labai kenčia. Jie daž­nai jaučiasi nevisaverčiai. Bijodami kankinį dar labiau įskaudinti, jie negali parodyti pykčio ar nerimo (juk ir taip jį kankina). Gaila, tačiau užgniaužtas pyktis niekur nedingsta, bet verčia žmones bausti save. Tai nesveiki santykiai, neturintys nieko bendra su nuoširdžiu dalijimusi.

Kaltės ir sveikos atgailos skirtumas

Tikriausiai sutiksite, kad visi klystame ir sąmoningai ar nesąmoningai kenkiame kitiems. Kai tai atsitinka, svarbiausia viską pripažinti. Natūralu blogai jaustis ir gailėtis dėl savo elgesio. Atgaila neįklampina, bet leidžia suprasti, ištaisyti savo klaidą ir žengti pirmyn. Tuo tarpu kaltės jausmas žmones dažnai įklam­pina. Jie mano, kad kentėdami save nubaudžia ir taip atlygina ar ištaiso savo padarytą žalą. Tai netiesa. Galima jaustis kaltam ir prislėgtam daugelį metų ir negauti jokio teigiamo rezultato. Kaltė dažnai verčia jaustis blogam, bejėgiam ir nieko nevertam. Ji išsekina, neleidžia pasimokyti iš klaidų. Čia svarbiausia ne klaida ar padaryta žala, bet tai, ko klysdami išmokstame, kaip augame, tobulėjame. Kaltė neleidžia viso to siekti, o atgaila yra pirmas žingsnis sveikatos link.

Galbūt nustebsite, kad kankiniai ir jų artimieji šoka vienoje poroje. Kai tik vienas partneris pakeis žingsnius, šokis pasibaigs. Jei nebenorite daugiau šokti šio idingo šokio….

  • Nustokite kentėti. Kankiniai ir jų artimieji paprastai prisiriša prie savo skausmo. Kankinys kenčia ilgai, kartu kankinasi ir jo partneris, jausdamasis skriaudėju. Skausmas virsta tapatumu, kuris kankiniui lei­džia jaustis didžiam dėl šitaip ilgai ištvertų kančių. Noras kentėti ir daug pakelti suteikia stiprybės pojūtį. O kita pusė patiria priešingą malonumą. Kankinio partneris jaučiasi skriaudėju, bloguoju. Jis niekaip negali patenkinti savo partnerio. Daugybei žmonių galite duoti ir padaryti juos laimingus. Akimirką pamąstykite apie kainą, kurią mokate. Pasiryžkite atsisakyti šių vaidmenų. Kankiniai, partneriui pasakykite ne, kai nenorite jam tarnauti. Kankinių artimieji, paklauskite savęs: „Kas būčiau be savo kančios?” Tai pamėginę žiūrėkite, kas vyksta su jumis ir partneriu. Suvokę, kad šie vaidmenys jums nenaudingi, lengvai jų atsikratysite
  • Liaukitės žadinę kaltę ir jos neprisiimkite. 

A.  Liaukitės žadinę kaltę. Suvokite, kad niekas kitas neatsako už jūsų laimę. Savo gyvenimo neužkraukite kitiems ant pečių. Pastebėkite, kaip prie kitų žmonių elgiatės įžeisti, nuskriausti, nuliūdinti. Liaukitės taip elgęsi. Meskite šį įprotį. Juk ne tik netiesiogiai kaltinate kitus, bet ir slapta reikalaujate, kad jie sutvarkytų jūsų pasaulį. O tai neįmanoma ir kitus atstumia. Tie, kurie nepasitraukia ir prisiima kaltę, paprastai pasijunta spąstuose. Supratę, kad niekuo negali jums padėti, jie jaučiasi bejėgiai ir ima slapta jūsų nemėgti.

B.   Neprisiimkite kaltės. Supraskite, kad ne tik niekuo nepagelbėsite, bet patys išseksite ir būsite atstumti. Kai kankinių padėtis pasitaiso, šie dažnai atsitraukia nuo savo gelbėtojų, nes nenori, kad kas nors primintų buvusias silpnumo akimirkas. Viena – prireikus pasiūlyti pagalbą, patarimą, visai kas kita — potyris, kad rankose laikote kito žmogaus gyvenimą. Iš tiesų taip nėra. Jeigu negalite atsisakyti šios iliuzijos ir norite toliau jos laikytis, sąžiningai pažvelkite į save ir pamąstykite, ką, jūsų manymu, iš šios situacijos gaunate. Be to, gerai apgalvokite savo elgesio padarinius.

  • Gaukite ir duokite po lygiai. 
  • Jeigu duodami patiriate džiaugsmą ir nereikalaujate jokios grą­žos, tai yra tikra dovana. Šiandien bent vieną kartą tai pamėginkite. Ką nors duokite kitam tik todėl, kad duoti malonu. 
  • Prisiminkite, ką šiandien gavote ir kaip priėmėte. Ar noriai, sąmoningai ir dėkingai priimate dovanas? Šiandien bent vieną dovaną priimkite laisvai ir nuoširdžiai.