Šiuo metu aukos tapatumas yra ganėtinai madingas. Daug organizacijų rūpinasi visokio smurto aukomis, o daugybė žmonių didžiuodamiesi laiko save auka. Šis vaidmuo leidžia jaustis teisiam ir tikriausiai puoselėti mintį, kad nukentėjusieji turi teisę pykti, siekti kompensacijos ir keršto.

Nuolat galvodami apie save kaip apie auką ir ja dėdamiesi neiš­vengiamai prisiimame šį tapatumą. Kai kuriems jis yra tam tikros galios šaltinis, leidžiantis pykti ir nuolat siekti keršto. Savaime su­prantama – sužeistas žmogus gali jaustis silpnas ir nori susigrąžinti jėgas. Ar nuolatinė mintis apie neteisybę ir skriaudą padeda atgauti jėgas ir sveikatą? Pati aukos sąvoka pagrįsta prielaida, kad žmogus negalėjo valdyti situacijos, kurioje nukentėjo. Ar norime gyventi su tokiu tapatumu? Jis jau savaime atmeta atsakomybę už savo gyvenimą ir galią dabar jį valdyti.

Kai kurie žmonės nenori atsikratyti pykčio ir bejėgystės, kol pajus, kad jiems padarytas blogis ištaisytas. Kartais kankinystė virsta ap­maudu kitiems žmonėms. Šie kankiniai jaučiasi turintys teisę ne­kęsti tam tikrų grupių ar netinkamai elgtis su kitais žmonėmis, nes patys kadaise patyrė žiaurią neteisybę. Todėl dabar jie esą turi teisę į depresiją, pagiežą ar atsiribojimą nuo pasaulio. Visa tai aukoms kelia netiesioginį pasitenkinimą. Aukos tapatumas atima visas jė­gas. Jis netiesiogiai sako, kad traumos išgydyti, sveikatos susigrąžin­ti neįmanoma.

Traumos gydymas

Traumą įmanoma išgydyti. Galime ir negyventi su kraujuojančia žaizda, jeigu patys to nepasirenkame. Tačiau jeigu sieksime netie­sioginio pasitenkinimo, kurį teikia skausmas, tada patys nenorėsime išgyti. Šioje situacijoje svarbiausia tiesa yra ta, kad žalą sukėlęs įvykis praėjo. Tačiau jo poveikis gali išlikti daugelį metų. Kas jį ska­tina? Kas neleidžia išgyti nuo traumos ir skausmo? Tai nepaprastai svarbūs klausimai, nes potrauminės būsenos (ji gali tęstis daugelį metų) individai tą pačią traumą patiria vis iš naujo. Nelengva su­vokti, kad patys savo mintimis vis draskome seną žaizdą.

Kai kurie žmonės, išgyvenę sunkumus, gali pakilti, priimti įgy­tą patirtį ir eiti pirmyn, o kiti – ne. Pirmieji nepuoselėja pykčio ir keršto troškimo, bet nukreipia žvilgsnį į kitus dalykus. Galbūt jų sa­vivoka stipresnė? Skriauda jų nesužeidžia giliai ir nepriverčia abejoti saviverte. Veikiausiai jie supranta, kad smūgių išvengti neįmanoma, ir dėl jų savęs nekaltina.

Jei norite išsilaisvinti iš aukos tapatumo: 

• Išvardykite tris dalykus, kuriuos atliktumėte, jeigu nebūtumėte auka. Šiandien vieną iš jų atlikite. Rytoj padarykite kitą. Pastebėkite visas naujas galimybes, kurios atsiranda vaduojantis iš aukos vaidmens, ir susigrąžinkite savo stiprybę.
• Atpažinkite aukas savo gyvenime. Kas jos? Kas tie žmonės, nuolat atliekantys šį vaidmenį? Tai aprašykite.Ką jaučiate šiems žmonėms? Ar mėgstate jų draugiją? Ką jie ne­tiesiogiai jums sako? Kaip atsakote?Dabar prisiminkite, kada ir kur patys atlikote šį vaidmenį. Ką jis skatino daryti? Kokį atlygį už tai gavote? Kaip šis vaidmuo privertė jus jaustis?
• Prisiminkite situaciją, kurioje vaidinote auką. Dabar mintyse vi­siškai atsisakykite šio vaidmens. Matote, kaip pasikeitė savijauta. Pagalvokite, kaip kitaip galėjote reaguoti į šią situaciją. Vaizduotėje tai atlikite.Pasijutę, kad šį vaidmenį vėl prisiėmėte, jo visiškai atsisakykite. 
• Išvardykite tris dalykus, kurių neleidžia atlikti aukos vaidmuo. Atsisakykite jų ir stebėkite, kas vyksta Jūsų gyvenime.